Padėti gamtos turtams prisitaikyti prie pokyčių.

"Ekosisteminis požiūris".

Medžiotojai Šiaurės Amerikoje atkūrė šimtus šlapynių su pagalba © Ducks Unlimited.
Medžiotojai Šiaurės Amerikoje atkūrė šimtus šlapynių su pagalba © Ducks Unlimited.

Ekosisteminis požiūris teigia, kad pokyčiai ekosistemose ir rūšyse, kurios jas formuoja, yra neišvengiami dėl gamtinių procesų, kurie gali būti greiti arba lėti. Pavyzdžiui, maži ežerai gali prisipildyti vandens iš kalnų. Žmonės gali sąmoningai pakeisti ekosistemas, pavyzdžiui, miškus į žemės ūkio naudmenas, arba nesąmoningai, kada žemės ūkio žemė dėl per daug intensyvaus naudojimo pradeda eroduoti, dėl to gali pavirsti dykuma arba degradavusiomis dykvietėmis. Kai kurie žmonių veiksmai nenumatytai gali paskatinti pokyčius gamtoje, pavyzdžiui, kaip klimato pokyčius. Kartais yra lengva sumažinti žmonių poveikį ekosistemoms, jeigu ekosistemų produktų naudotojai imsis atitinkamų priemonių. Pavyzdžiui, žvejai gali įrengti užtvankose žuvitakius, o medžiotojai atkurti šlapynes vandens paukščiams. Žalingą poveikį gamtai galima greitai sustabdyti, jeigu žinios iš centrų padės vystyti vietinius įgūdžius ir yra pakankamai priemonių palaikyti vietinius gyventojus, kurie turi tam interesų.

Laukinių rūšių adaptacija prie pokyčių.

Šelmeninės kregždės perėjimo arealas pasitraukė į šiaurę © Gallinago_media/Shutterstock.
Šelmeninės kregždės perėjimo arealas pasitraukė į šiaurę © Gallinago_media/Shutterstock.

Pokyčiai ekosistemose pasireiškia rūšių pakitimais, kurios yra sudėtinė ekosistemų dalis. Ne tropiniuose rajonuose augalų žydėjimas ir pasirodymas juos lankančių vabzdžių dėl klimato šiltėjimo atsiranda anksčiau. Tropikuose kritulių kiekio pokyčiai veikia augaliją. Abi šios tendencijos pakeičia migruojančių paukščių gamtinius ritmus ir arealus, pasitraukiant perėjimo vietoms į šiaurę. Mažiau mobilios rūšys prie pokyčių labiau adaptuojasi ir negali greitai plisti į naujas teritorijas, ypač kai barjerais tampa vandens telkiniai ar kalnai. Kadangi kiekvienas organizmas ėda kitus organizmus arba tampa maistu kitiems, dėl to tai gali paveikti vienos kokios rūšies išnykimą vietiniame lygmenyje ir paveikti ekosistemas. Kiekvienas žmogus turi pastebėti aiškius pokyčius ir įvertinti, kokį poveikį duos jam ir jo šeimai. Ar jūsų vietinė mokykla ar darbovietė yra tokių pokyčių stebėtoja?

Žmonių adaptacija.

Karvių veislė
Karvių veislė "Sweet Cows" adaptavosi Kolumbijoje © April DeBord/Shutterstock.

Netgi miestų gyventojai priklauso nuo ekosistemų, kaip maisto šaltinio, vandens ir gryno oro, ir dėl ekosistemų pokyčių yra poveikis visiems mums. Ariamajai žemdirbystei yra reikalinga kiekvienų metų nuspėjama orų prognozė, kad išaugintume žemės ūkio kultūras. Auginimas žolės gyvulių šėrimui drėgnose pievose ar sausose kalvų šlaituose įgalina sudaryti maisto atsargas, kad kompensuoti tam reikalingus laiko periodus. Iš tiesų, ilgos sausros yra problema ne tik žemdirbystei, bet ir gyvulininkystei, taip pat miškų nuo gaisrų apsaugai ir išsaugojimui senos medienos. Laimei, miškų ūkis gali padėti išlaikyti dirvos drėgmę, taip pat ir anglies surišimą dirvožemyje, netgi sumažinti mėsos, kuri išauginama fermose, vartojimą, o tai sumažina anglies dvideginio patekimą į atmosferą. Beje, mėsos vartojimas yra susietas ir su darniu dirvos ir žemių naudojimu, kurios yra netinkamos žemės ūkio kultūrų auginimui. Vandenų naudojimas gali būti labiau ekonomiškas, negu gyvulių auginimas tokiose, kaip Afrikos, žemėse, kur gyvulių susirgimai reikalauja didelių lėšų, arba tose teritorijose laukinių gyvūnų paplitimas. Turtingesnė tokiose žemėse gamta gali labiau užtikrinti išgyvenimą besikeičiant klimatui. Tai labai svarbu tradicinėms žinioms, kurios gali būti panaudojamos tokių teritorijų tvarkymui, nes jos gali būti modifikuotos intensyvesnei žemdirbystei naudojant žemės ūkio techniką.