Globalinis anglies dvideginio ir temperatūros padidėjimas didėja metai iš metų nuo priešindustrinio laikotarpio © Creative Commons.
Mūsų planeta šiltėja. Kai kurie pašiltėjimai gali būti nuspėjami dėl to, kad kinta žemės orbita. Tačiau, kai kurie efektai gali būti nuspėjami, bet negali būti paaiškinimu tokiu greitu temperatūros didėjimu, kaip dabar mes turime. Toks pašiltėjimas yra žmogaus pramonės pasekmė ir taip pat dėka transporto išsivystymo didėjimo. Tai atitinka kitą spėjimą, kurį padarė prieš 150 metų Švedų mokslininkai, kad padidėjimas tam tikrų dujų turi didesnę reikšmę nei saulės šiluma. Didėjanti temperatūra per 70 paskutinius metus gali būti paaiškinama didėjančiu "šiltnamio efektą" sukeliančių dujų kiekiu, kur anglies dvideginis ir metanas sudaro didžiausius kiekius.
Dvylikos metų laikotarpiu Briksdal ledyno atsitraukimas, kuris dengė ežerus tik dekada anksčiau © Mateusz Kurzik/Oleg Kozlov/Shutterstock
Žemės temperatūros kilimas turi du poveikius. Didžiausias efektas yra ledynų tirpimas poliariniuose ašigaliuose. Ledynai Antarktidoje ir Grenlandijoje greičiau tirpsta ir nuteka į vandenynus. Ledynai nutirpsta ir nuo sausumos, o vanduo nuteka į vandenynus, dėl to vandenynų vandens lygis kylą, pakilo maždaug metru per praėjusį šimtmetį. Didžiausias to efektas yra klimato atšilimas, kuris yra susietas su jūrų ir okeanų vandens temperatūros padidėjimu. Daugiau vandens išgaruoja į atmosferą iš šiltesnių vandenų, taip pat nei įprasta padidėjimu liūčių ir štormų dažniu. Iš kitos pusės, kitose vietovėse yra daugiau sausrų ir didesnis vandens trūkumas.
Kas atsitinka, kai vyksta klimato pokyčiai.
Potvynis Tailande © Atikan Pornchaprasit/Shutterstock.
Žmonių populiacija tapo didesnė dėka žemdirbystės išsivystymo per pastaruosius tūkstantmečius ir esant švelniam klimatui. Tačiau didėjanti globalinė temperatūra kelia grėsmę žmonėms ir gamtai šiais keturiais aspektais: potvyniai, savaiminiai gaisrai, badmečiai ir ligos. Potvyniai tampa pavojingesni kylant jūrų vandenų lygiui žemose lygumų vietovėse ir stiprūs lietūs, kurie daug kur išplauna dirvožemį. Ilgalaikės sausros išdžiovina augaliją ir dėl to tokiose vietovėse kyla savaiminiai gaisrai. Drėgmės trūkumas ir potvyniai paveikia augaliją, kuri yra žmonių ir gyvulių maistas, ir tai iššaukia badmečius, kurie tampa pavojingesni esant geriamo vandens trūkumui. Tokie efektai paverčia augalus ir gyvūnus jautrius tropinėms ligoms, kurios plinta link ašigalių esant karštam klimatui.
Savaiminiai ir nekontroliuojami gaisrai JAV © ARM/Shutterstock.
Anglies dioksido kiekis didėja deginant iškastinį kurą, tame tarpe akmens anglį, naftą ir dujas. Netgi jeigu mes sustabdytume deginti šį kurą, dabartinė didėjanti temperatūra tęstųsi dekadomis, kad sustotų kilti. Dargi didelis pavojus yra, kai temperatūros kilimas pasiekia aukščiausią tašką, kurį yra sunku sugražinti į ankstesnę būklę. Tai sukelia daugelio tropinių miškų destrukciją, kuri kelia pavojų. Kai kiti miškai yra prarandami dėl savaiminių gaisrų ir dirvos išdžiovimo, vietiniai gyventojai turi palikti tokias vietoves. Daugiau žmonių reiks perkelti, kai jūros lygio pakilimas iššauks štormus ir pakrančių miestai bus užtvindyti. Ar tokių žmonių perkėlimų rizika parodo tarptautinį dėmesį klimato kaitai, gamtos apsaugai ar tai yra mūsų išgyvenimo problema?
Ką mes galime padaryti?
Nauji namų energetiniai šaltiniai Europoje ir Afrikoje © Hecke61/MrNovel/Shutterstock.
Yra gamtiniu požiūriu pagrįstų sprendimų kaip išgelbėti jūras, dirvožemį ir augaliją, kad būtų daugiau absorbuojama anglies. Medžių sodinimas didina daugiau dirvožemio susidarymą, taip pat sudaro galimybę sukaupti anglį medienoje, skirtoje pastatams. Metodai, atkuriantys dirvos drėgmę yra ekosistemų restauravimas, ypač pelkynų, o naujų miškų sodinimas, aplinkai draugiško žemės ūkio kūrimas, gali stipriai prisidėti prie šių problemų sprendimo. Taip pat yra ir inžinerinių sprendimų. Saulės energijos ir vėjo pagalba generuojama elektros energija gali pakeisti iškastinio kuro naudojimą atskiruose žmonių namuose, pramonėje ir transporte. Taip pat tokios energijos kaupimas šaltam periodui ir tamsai gali pasitarnauti. Šiaurinės šalys turi pritaikyti daugiau darnų gyvenimo stilių, bei padėti pietinėms šalims padaryti tokius pakeitimo žingsnius, nes mes visi dalijamės ta pačia planeta. Ką mes bedarytume, mes turime veikti greitai, iki tol, kad bet koks viršutinis taškas būtų pasiekiamas.