Žmonės naudoja žemės ekosistemas ir jų išteklius.

Ekosistemų naudos ir grėsmės.

Jūros gėrybės © Anatrack Ltd.
Jūros gėrybės © Anatrack Ltd.

Kodėl jūs vertinate gamtą? Gali būti, dėl to, kad nuo jos priklauso jūsų gerovė, taip kaip ir daugeliui žmonių iš kaimiškų vietovių eilėje šalių. Ar jums patinka rinkti laukinius vaisius ir grybus, žvejoti ir medžioti? Kai kuriose šalyse pagrinde maistas vartotojui patenka iš parduotuvių, bet daugiau kaip trečdalis gyventojų turi stiprias tradicijas gauti maistą iš gamtos. Gali būti, jūs tik mėgstate stebėti laukinę gamtą, kad sumažintumėte stresą ar įgytumėte tam tikros patirties? Jeigu taip, jūs naudojatės produktyvesnėmis ir kultūrinėmis ekosistemų paslaugomis. Nekontroliuojami gaisrai, potvyniai ir kenkėjų antpuoliai žemės ūkio kultūrų ir namų, taip pat yra ekosistemų produktai, tačiau šiais atvejais reguliavimo paslaugos yra pažeidžiamos. Kiekvienas iš mūsų esame priklausomi nuo ekosistemų procesų, tai yra nuo tinkamo kvėpavimui oro, švaraus vandens ir tinkamo klimato.

Žmonių poveikis ekosistemoms.

Pramonė gali užteršti atmosferą, dirvožemį ir vandenį ©Hramovnick/Shutterstock.
Pramonė gali užteršti atmosferą, dirvožemį ir vandenį ©Hramovnick/Shutterstock.

Kai mes modifikuojame ekosistemas savo naudai, tai gali turėti neigiamų pasekmių. Derlingos vietovės, kaip pievos, miškai ir netgi šlapynės, gali būti paverčiami žemės ūkio naudmenomis su monokultūromis, kurios pakeičią natūralią augaliją, kuri yra reikalinga vietinėms rūšims, taip pat pabloginti dirvos kokybę. Nederlingose ir žemdirbystei netinkamose žemėse, laukinę bioįvairovę gali pakeisti naminiai gyvūnai ir nesant plėšrūnams, apkrova ganykloms ir jų augalijai tampa didelė. Nederlinguose ir sunkiai pasiekiamuose regionuose, tokiuose, kaip tundra, didelės šlapynių vietovės, dykumos, neigiamą poveikį gali daryti didėjanti rekreacinė apkrova, o dėl to lieka vis mažiau nepaliestos gamtos vietovių. Netgi vietiniai gyventojai ir atvykėliai, didelis plastiko išmetimas, oro ir vandens užteršimas, netgi ir sunkiamai pasiekiamose teritorijose daro neigiamą poveikį gamtai ir globaliai klimato kaitai. Kitos rūšies problemos yra nenumatytas ligų perdavimas ir plitimas, labiau atsparių nei vietinių organizmų introdukcija. Visos šios problemos mažina žmonėms ir organizmams teikiamas ekosistemų paslaugas visame pasaulyje.

Žmogaus poveikio ekosistemoms valdymas.

Kada iškyla problemos, vietinės bendruomenės dažnai jas aptinka ir kartais jas išsprendžia ekonomiškai efektyviomis atkūrimo priemonėmis. Ekosistemų paslaugų valdymui yra reikalingas platus spektras žinių ir įgūdžių, taip pat tam dažnai reikalingos vietinių ūkininkų, miškininkų, žvejų, medžiotojų, gamtos stebėtojų, išteklių rinkėjų, sodininkų paslaugos. Jie žinias ir pagalbą gali gauti iš mokslininkų, dažnai ir iš valstybės. Gamtiniai ištekliai iš dalies gali būti atkurti tik per ilgoką laiką ir esant tinkamoms sąlygoms. Kai kurie komponentai, kaip augalija ir smulkūs organizmai (vabzdžiai ar smulkūs žinduoliai) daugeliu atveju gali atsistatyti per pakankamai trumpą laiką; tačiau brandžių miškų atkūrimui reikia daugelio dešimtmečių, o dirvos atkūrimui gali prireikti kelių šimtmečių. Tokių darbų valdyme ir aprūpinime mokslininkai ir politikai turi suprasti, kaip paremti ir paskatinti vietinius gyventojus. Vietinius gyventojus galima paskatinti saugoti gamtą ir dalytis žiniomis, leidžiant jiems ribotai ir subalansuotai naudotis atsistatančiais gamtiniais ištekliais.