Laukinė gamta ir žmonių sveikata

COVID-19 viruso vaizdas, remiantis elektronine mikroskopija. 
© Shutterstock/Midnight Movement
COVID-19 viruso vaizdas, remiantis elektronine mikroskopija. © Shutterstock/Midnight Movement

Laukinė gamta prisideda prie maisto saugumo ir suteikia gamtos gėrybių daugeliui vietinių bendruomenių visame pasaulyje. Tačiau svarbu valgyti mėsą tokiu būdu, kuri būtų saugi žmonių sveikatai ir taip pat būtų užtikrinamas gyvūnų populiacijų stabilumas. COVID-19, kaip ir Ebola, yra sukeliami viruso, kuris perduodamas žmonėms nuo gyvūnų. Manoma, kad COVID-19 išplito nuo šikšnosparnių, galimai virusas, koks užkrėtė žmones, prieš tai užkrėtė kitus laukinius gyvūnus. Virusai ir bakterijos patekdavo į žmonių organizamus per visą žmonių evoliucijos laikotarpį. Kartais tai buvo ir tegiamas efektas evoliucijos procese. Pavyzdžiui, dalis mūsų lastelių buvo nepriklausomomis bakterijomis. Vis tik adaptacijos procesas gali būti ilgas ir rizikingas.

Didžiausia COVID-19 rizika užsikrėsti yra vyresniems nei 60-70 metų žmonėms. Bandymai gelbėti žmonių gyvybes sukėlė problemų sveikatos įstaigose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir dabar jau paplito ir besivystančiose šalyse. Tai daro neigiamas pasekmes aplinkos apsaugai. Visur bus apsaugos priemonių trūkumas, kurias žmonės bandys kompensuoti, naudojant daugiau išteklių, ir daugelių atvejų netgi ne darniai. Iš kitos pusės, galimai, bus ir teigiamas efektas klimato kaitai, nes žmonės daugiau dirbs namuose ir mažiau naudos iškasamo kuro tolimoms kelionėms vykdyti.

 

Ilgalaikiai sprendimai

Primatus gerai stebėti, bet juos pavojinga valgyti. © Shutterstock/Julian Popov
Primatus gerai stebėti, bet juos pavojinga valgyti. © Shutterstock/Julian Popov

Yra žingsnių, kuriuos reikia atlikti ateityje ir dabar. Mes turime labai atidžiai apgalvoti, kad nepadarytume aplinkai ir patiems žmonėms neigiamo poveikio. Pavyzdžiui, yra paplitusi nuomonė, kad COVID-19 yra pakankama priežąstis, kad nevalgytume gyvūnų, taip pat nekontaktuotumėm su jais. Vis tik žmonės per tūkstančius metų prisitaikė prie virusų ir bakterijų, kurias gali perduoti laukiniai ir naminiai gyvūnai. Mūsų organizmuose yra daugybė organizmų, kurie daugumoje yra mums naudingi. Kuo mes beužsiimtume, mes kontaktuojame su gyvūnais, tai ir vabzdžių lervos dirvožemyje,ypač dažnai tenka kontaktuoti vaikams, tai pat paukščiais, žinduoliais, kurie yra mūsų namuose. Tačiau bet koks maistas iš gamtos turi būti sveikas ir tvariai nadojamas.

Ryšium su tuo, kontaktuojant mes turime būti atsargūs su rūšimis, su kuriais dažnai bendraujame. Epidemijos žmonijoje, matomai, nekyla nuo šaltakraujų gyvūnų, tokių, kaip žuvys ar ropliai, o rizika kyla nuo kontaktavimo su primatais ar šikšnorsparniais. Dėl to yra protinga nevalgyti primatų ir kiek galima sumažinti kontaktus su šikšnorsparniais bei neliesti jų ekskrementų. Atnešti laukinius gyvūnus į maisto produktų turgus yra ne tik neprotinga, bet ir nehumaniška. Tačiau ar mums reikia uždrausti kontaktuoti su kitais gyvūnais, kuriuos jau prisijaukinome arba jie nesukelia rizikos susirgti. Žinoma, ne. Tai būtų taip pat neprotinga, ypač epochoje, kai reguliuojamas ir tvarus naudojimas sudaro žmonėms galimybę gyventi harmonijoje su kitomis gyvūnų rūšimis ir išsaugoti ekosistemas. Be to, dabartiniu metu būtų poveikis ekonomikai, būtų stabdomas vystymasis, taip pat neigiamas poveikis aplinkai. Mūsų gamtai reikalinga visapusiška pagalba, kurią gali suteikti žmonės, vertinantis sveikų ekosistemų produktus.

 

Neatidėliotini sprendimai

COVID-19 nepakelia muilo
COVID-19 nepakelia muilo

Dabartiniu metu yra svarbiausia - neplatinti viruso ir neinfekuoti kitų žmonių. Žinant COVID-19 biologiją, kad virusas negali plisti tarp žmonių drėgnais paviršiais ir lašeliniu būdu, jis gali vietiškai sunykti. Taigi, mums yra svarbu:

- Laikytis distancijos tarp žmonių, kad būtų sumažintas kontaktas užsikrėsti lašeliniu būdu, nes jis taip plinta;

- Nekeliauti ir nesibūriuoti grupėmis, nes tai padidina riziką užsikrėsti.

• Wear a mask when surrounded by many people in enclosed environments or crowds;

- Plauti rankas ir dezinfekuoti paviršius, saugotis, kad virusas nepakliūtų į akis, nosį ar burną;